Langų restauravimo gidas. Aliejinė sistema.

Lango tvarkybos darbų pagrindiniai etapai*:

1. Lango būklės įvertinimas, varčių ir stiklų susižymėjimas.
2. Perdžiūvusio kito glaisto arba stiklajuosčių šalinimas, lango išstiklinimas.
3. Dažų šalinimas, būdai ir įrankiai, saugos priemonės.
4. Papildomas lango šlifavimas ir skutimas (cikliavimas).
5. Metalinių dalių valymas.
6. Lango griovelių (falcų) padengimas laku šakoms (spiritiniu šelaku).
7. Aliejavimas, saugos priemonės.
8. Lango pažeidimų glaistymas kito glaistu.
9. Stiklas. Lango griovelio kitavimas, stiklo įplukdymas, tvirtinimas vinutėmis, galutinis kitavimas, stiklo valymas.
10. Dažai, dažymas ir priemonės.
11. Dažų pertekliaus skutimas formuojant tiesias linijas šalia kito.
12. Metalinė lango furnitūra. Valymas, alyvavimas ir dažymas.
13. Restauravimo privalumai, lango priežiūra, taisyklingas sandarinimas, būdai ir priemonės.

*Kartais vieno ar kelių etapų gali neprireikti, arba prireikti papildomų darbų, kurie čia nėra paminėti.

Lango tvarkybos darbų etapų video pamokos (nuorodos):

1. Langų apžiūra ir paruošimas tvarkymui
2. Dažų sluoksnio nuvalymas
3. Kito naudojimas langų tvarkyme
4. Paviršiaus paruošimas dažymui ir dengimas dažais
5. Metalinių dalių atnaujinimas

Lango tvarkybos darbų etapų aprašymai:

1. Lango būklės įvertinimas, varčių ir stiklų susižymėjimas

Prieš pradedant tvarkyti langus, visų pirma reikia įvertinti jų būklę. 

Iš pirmo žvilgsnio, langai gali atrodyti itin prastai, bet tikroji jų būklė nustatoma vinimi arba yla duriant įtartinas vietas. Jeigu vinis sulenda ne daugiau 2-3 mm – mediena yra puikios būklės ir tokį langą tikrai verta restauruoti. 

Tuomet reikia sužymėti langus, varčias ir stiklus. 

Langai skaičiuojami (iš lauko žiūrint į priekinį namo fasadą) iš kairės į dešinę, ir žymimi romėniškais skaitmenimis (kartais ant lango rėmo, dažniausiai ties vyriais, galima rasti išraižytą originalų numerį, toks pat numeris būna išraižytas ir staktoje). 

Varčioms suteikiamas toks pat numeris kaip ir langui ir užrašomas ant rėmo. Kai nuo rėmo pašalinami dažai – numeris vėl užrašomas pieštuku.   

Stiklai numeruojami arabiškais skaičiais iš lauko pusės: jeigu rėmas turi vieną varčią, skaičiuojama iš kairės į dešinę, jeigu dvi – iš viršaus į apačią. Numeris užrašomas ant popierinės dažymo juostos ir užklijuojamas viršutinėje stiklo dalyje tam, kad būtų pažymėtas stiklo viršus. Toks stiklų žymėjimas padeda nesupainioti stiklų ir varčių, o tai yra svarbu, nes varčių matmenys yra individualūs ir reikia, kad stiklas juos atitiktų, kai varčia bus vėl įstiklinama. Stiklų žymėjimas taip pat padeda nesupainioti langų, kai rėmai jau bus nudažyti.  

Labai naudinga sužymėtą langą nusifotografuoti. 

2. Perdžiūvusio kito (aliejinio) glaisto arba stiklajuosčių šalinimas, lango išstiklinimas

Lango rėmuose kitas (žr. 9 etapą) retai būna išlikęs. Vietoje jo dažniausiai rasime vėliau sukaltas stiklajuostes (štapikus). Išėmus stiklą, paprastai paaiškėja, kad jis yra 4 mm storio – toks stiklas restauravimui netinka (žr. 9 etapą), nes griovelio gylis yra apie 10-12 mm, taigi, nelieka vietos stiklo įplukdymui bei briaunai iš kito suformuoti. Stiklajuostės naudotinos tik tuose languose ir duryse, kurie turi platų (16-25 mm) griovelį. Norint, kad drėgmė nepatektų tarp stiklo ir medžio, griovelį ir stiklajuostę reikia pertepti sėmenų aliejumi skiestu kito glaistu. 

Aptikus perdžiūvusį kitą ar jo likučius, juos paprasčiausia pašalinti mechaniškai, naudojant kaltuką ir lengvą plaktuką. Jeigu aptikome seną vertingą 2-3 mm storio stiklą ir norime jį išsaugoti, geriau naudoti infraraudonųjų spindulių lempą (toliau – IR lempa). Pakaitintas kitas suminkštėja ir tuomet jį galima pašalinti gremžtuku. Kaitinant kitą IR lempa, stiklą geriausia pridengti kartono atraiža, apvyniota aliuminio folija. Jeigu šalindami kitą aptinkame vinutę, ją reikia ištraukti mažomis viniatraukėmis replytėmis. Perdžiūvusį kitą reikia gremžti tol, kol iš kitos rėmo pusės stumiamas stiklas pajuda ir galima jį saugiai išimti iš rėmo. Papildomai pakaitinus IR lempa arba karšto oro fenu, grandikliu iš lango griovelio pašalinami visi kito likučiai iki medienos. Kito likučiais aplipę stiklo kraštai apipurškiami vandeniu ir grandomi stiklo gremžtuku su keičiamais peiliukais, taip pat smulkia plieno vilna, o stiklas nuvalomas popieriniu rankšluosčiu. 

3. Dažų šalinimas, būdai ir įrankiai, saugos priemonės

Mechaninis dažų šalinimas aštriais grandikliais. Dažai nuo medienos šalinami naudojant kietlydinio grandiklius, vielinį rankinį šepetį, stambios faktūros šveitimo kempinėlę arba stiklo šukę. 

Jeigu restauruojant išorinius langus pastebime, kad dažai yra sunykę, beveik praradę rišamąją medžiagą (susimiltavę), šis dažų nuėmimo būdas yra labai tinkamas, ypač naudojant kietlydinio grandiklius, su kuriais galima ilgai dirbti nekeičiant geležčių. 

Mechaninis dažų šalinimas kaitinant. Kaitinami dažai suminkštėja, lengviau grandosi, todėl šalinant dažus šiuo būdu nereikia labai aštrių grandymo įrankių. 

Vienas dažniausių kaitinimo įrankių yra karšto oro fenas, nes jis yra pigus ir patogus, ypač šalinti dažus iš kampų. Tačiau šis įrankis nėra labai efektyvus norint nuvalyti didelius plotus, juo sunku pašalinti seną kitą, išsaugoti stiklą. Dirbant su karšto oro fenu, labai svarbu laikytis saugos reikalavimų. Dirbti galima tik lauke arba labai gerai ventiliuojamoje patalpoje ir būtina dėvėti P3/P100 klasės respiratorių. Karšto oro fenas labai stipriai įkaitina dažus, jie pradeda garuoti ir – jeigu dažuose yra švino – kyla pavojus apsinuodyti. Be to, karšto oro fenas sukuria oro srautą, kuris kelia dulkes ir šios gali patekti į kvėpavimo takus. 

Labai efektyvus kaitinimo įrankis yra infroraudonųjų spindulių lempa (pvz.  Speedheater Cobra). Jo privalumai: nekelia triukšmo, su juo dirbama itin greitai, jis yra lengviau valdomas (todėl rečiau apdega mediena), dažų sluoksnius paveikia iš vidaus, todėl dažai nusigrando iki medžio ir beveik nereikia papildomo šlifavimo. IR lempa neįkaitina dažų iki švino lydymosi-garavimo temperatūros, nesukuria oro srauto, todėl su ja dirbti yra saugiau. Taip pat IR lempa naudoja mažiau elektros energijos nei karšto oro fenas. Trūkumas: IR lempos nėra pigios, tačiau jas galima išsinuomoti.

Dar vienas kaitinimo įrankis – dujinis degiklis – visų pirma naudojamas šalinant dažus nuo metalinių paviršių. Labai atsargiai gali būti naudojamas ir medinių gaminių restauravimui – storiems dažų sluoksniams suminkštinti prieš juos nugrandant. 

Dažų šalinimas neįmanomas be gremžtukų, jų pasirinkimas priklauso nuo to, su kokiu kaitinimo įrankiu dirbate. Jei naudojate karšto oro feną – rinkitės grandiklius su ilgesniu metaliniu koteliu, kuris nebijo nuolatinio kaitinimo. Dirbant su IR lempa, dažai išsilaiko minkšti ilgiau, jų nereikia nuolat šildyti, todėl galima naudoti grandiklius ir su plastmasinėmis rankenomis. 

Skandinaviškas gremžtukas iš anglinio spyruoklinio plieno plokštelės yra tinkamas dirbant tiek su IR lempa, tiek mechaniškai skutant. Tai vienas universaliausių ir pigiausių gremžtukų, apvilktas aliuminio skarda. Juo galima gremžti tiek traukiant, tiek stumiant. Jis labai tinkamas pergaląsti pagal skutamą gaminio profilį, šio neiškraipant ir nepažeidžiant. Jis taip pat puikiai tinka kitui iš griovelio pašalinti. 

Smėliavimas yra dažų šalinimo būdas, nerekomenduojamas restauracijoje. Joks stalius ar dailidė negadins įrankių su smėliu užteršta mediena.

Cheminės priemonės labai tinka šalinti dažams nuo metalinių paviršių, ypač spalvotųjų metalų, tačiau nepatartina ir neefektyvu jas naudoti restauruojant medinius gaminius: cheminė priemonė tepama daug kartų (šalinant kiekvieną dažų sluoksnį), ji ir dažai turi būti nuplaunami vandeniu, todėl mediena įgeria daug vandens ir cheminės priemonės likučių, o tai ją gadina. 

4. Papildomas lango šlifavimas ir skutimas (cikliavimas)

Pašalinus dažus, medieną reikia šiek tiek pašlifuoti, atsižvelgiant į jos kokybę: jei ji pažeista labiau – tinkamesnės šlifavimo kempinėlės, jei mažiau – pakanka panaudoti lankstų anglingo plieno skustuką (ciklę), kuris išlygina medieną jos nežalodamas. Jei nebūtina, geriau nenaudoti elektrinių šlifavimo įrankių, ypač kampinių šlifuoklių (bulgarkių) kurie akimirksniu gali padaryti nepataisomos žalos jūsų restauruojamiems langams.

5. Metalinių dalių valymas.

Spalvotuosius metalus (pvz. bronzą, žalvarį) geriausia valyti cheminėmis priemonėmis. Kai naudojame chemiją, metalines dalis geriau valyti prieš nuskutant dažus nuo medienos, nes taip ši apsaugoma nuo chemijos poveikio. Grandymui labiausiai tinkami grandikliai, pagaminti iš karvės ar kitokio rago, nes jie negadina metalo ir (kitaip nei plastmasiniai) patys yra atsparūs cheminėms medžiagoms. Metalą galima šiek tiek pakaitinti, kad dažų sluoksnis suminkštėtų ir taptų lengviau nugrandomu, tačiau reikia būti atsargiems, nes perkaitinto metalo savybės keičiasi. 

Svarbi taisyklė: restauruojant daryti ne daugiau, nei būtina. Jeigu įsitikiname, kad metalinė furnitūra, langų metaliniai kampainiai neiškelti rūdžių ar po jais nėra trūnėsių, jei aptinkame geros būklės autentiškas apvaliagalves vinutes, ar „minusinius“ gerai laikančius medvaržčius, kitas furnitūros detales (pvz. espagnolette tipo mechanizmus), juos geriau neišimant tiesiog nuvalyti mechaniškai.

Mechaniniam metalo valymui naudojami vieliniai šepečiai, pritvirtinti prie kampinio šlifuoklio, gręžtuvo ar suktuko. Tačiau labai svarbu parinkti TINKAMUS šepečius, kurie nepažeistų juodo metalo. Tam, kad šlifuodami nepažeistumėte medžio, rizikos vietas reikėtų pridengti glaistykle ar skardos gabalėliu. Mechaniniam dažų valymui taip pat tinka beveik visi jau minėti grandikliai, kuriais gan paprastai ir greitai galima pašalinti dažus.

Jeigu metalinę lango furnitūrą reikia išimti, pirmiausia nuo jos mažu plaktuku ar grandikliais pašalinami labai stori dažų sluoksnai. Tuomet išimtos dalys tvirtai fiksuojamos užspaudžiamomis replėmis ir švariai nuvalomos kampiniu šlifuokliu su metalo negadinančiu vieliniu šepečiu. Dirbant būtina naudoti apsauginius akinius. 

6. Lango griovelių (falcų) padengimas laku šakoms (šelaku)

Griovelius stiklams rekomenduojama padengti šakų laku (šelaku). Šis lakas neleidžia kito glaistui prarasti aliejaus, kuris pamažu pasišalina įsigerdamas į medį, todėl kitas išlieka elastingas gerokai ilgiau. Neturint lako, griovelius galima  daug kartų prisotinti aliejumi, tai padės, tačiau vėl restauruoti langą gali tekti greičiau, nei naudojant laką.

7.  Aliejavimas, saugos priemonės

Aliejinė sistema. Visos langų restauravimui naudojamos priemonės – aliejiniai dažai, kito glaistas – sudėtyje turi linų sėmenų aliejaus ir kartu sukuria vientisą, tarpusavyje suderintą aliejinę sistemą, kuri užtikrina gaminio ilgaamžiškumą ir lengvesnę priežiūrą ateityje. Panaudoję šiuolaikines medžiagas (pvz. silikoną ar sintetinius dažus), įvedame svetimkūnius ir šią sistemą išderiname, todėl laikas vėl restauruoti langą ateis greičiau ir jo tvarkyba bus gerokai sudėtingesnė.

Aliejavimas. Prieš dažymą mediena turi būti kelis kartus įgirdoma neapdorotu linų sėmenų aliejumi – tol, kol aliejus į ją visiškai įsigers. Neapdoroto (raw aliejaus) molekulės yra mažiausios, todėl jos giliausiai įsigeria į medį ir apsaugo jį nuo puvimo bei grybienos. Aliejaus perteklius nuvalomas popieriniu rankšluosčiu arba skuduru. Tepant aliejų galima šiek tiek pašildyti arba dirbti lauke, šildant saulei. Po kelių dienų, aliejui visiškai nudžiūvus, medieną papildomai galima padengti dvigubo virimo linų sėmenų aliejumi (pokostu), kuris greičiau džiūsta, dėl didesnių molekulių ne taip giliai įsigeria ir sudaro tvirtą plėvelę. Jei neketinate lango arba medinių durų dažyti, bet norite apsaugoti nuo aplinkos poveikio – patartina juos padengti dvigubo virimo linų sėmenų aliejumi. Tačiau dažais nepadengtas aliejus pamažu išgaruoja, todėl aliejavimą teks pakartoti bent kartą per dvejus metus. Dvigubo virimo linų sėmenų aliejus taip pat naudojamas metalinėms dalims nuo korozijos apsaugoti.

Geriausias dvigubo virimo linų sėmenų aliejaus gamintojas yra Allback.  

Raw aliejus galima rinktis ir kitų gamintojų. 

Darbų sauga. Aliejumi, arba aliejiniais dažais įgirdyti popieriniai rankšluosčiai,  ypač skudurai, dėl linų sėmenų aliejaus greitos oksidacijos, gali savaime užsidegti. Todėl išmesdami skudurus ar popierius, juos būtinai gerai sudrėkinkite vandeniu, įdėkite į sandarų maišą, išspauskite iš jo orą ir tik tuomet išmeskite. Arba laikykite lauke, metaliniame uždaromame kibire.

8. Lango pažeidimų glaistymas kito (aliejiniu) glaistu

Nualiejavus, nedideli lango pažeidimai, duobutės, įtrūkimai glaistomi kitu. Jei liko vienas kitas plyšys, glaistyti galima ir padengus pirmuoju dažų sluoksniu. Glaistymui naudojama nedidelė kitavimo glaistyklė.

9. Stiklas. Lango griovelių kitavimas, stiklo įplukdymas, tvirtinimas vinutėmis, galutinis kitavimas, stiklo valymas

Jei sudužo, ar originalus stiklas neišliko, jį galima išpjauti stiklo dirbtuvėse. Restauravimui naudojamas 2-3 mm storio stiklas, nes grioveliai būdavo išobliuoti būtent tokio storio stiklui. Taip pat svarbu gerai pamatuoti rėmą. Stiklas neturi idealiai sutapti su lango rėmu, tolerancijai reikia palikti 2-3 mm iš kiekvienos pusės. Dėl medienos polinkio trauktis ar plėstis, be tolerancijos įspraustas stiklas gali skilti. 

Kito glaistas gaminamas iš kreidos ir linų sėmenų aliejaus. Geriausia naudoti Dana Lim gamybos kito glaistą (Glaistas Danalim Glarmesterkit 683). Kito atsignybiame tiek, kiek reikia dienos darbui. Tuomet gerai išminkome rankomis, kol sušyla ir tampa elastingas. Rėmo griovelius pirštais užpildome kitu ir perbraukiame pirštu, suformuodami ovalų įdubimą. Imame tai vietai skirtą stiklą ir įspaudžiame į kitą. Atsargiai braukdami pirštais per stiklą, jį pamažu spaudžiame tol, kol iš vidinės lango pusės išspaudžiamas kito perteklius, o tarp stiklo ir griovelio lieka maždaug 1 mm kito sluoksnis. Tada imame 1 mm storio vinučių, replytėmis joms nukerpame galvutes ir (pirštu prispaudę prie stiklo) kalame į griovelio kraštus, kad prilaikytų stiklą, bet neišlįstų už kito briaunos. Vinutės kalamos kas 25-30 cm, po dvi-tris vinutes kiekvienoje pusėje. Vidinėje lango pusėje glaistykle nuvalome kito perteklių, o išorinėje lango pusėje pirštais drąsiai formuojame kito sluoksnį. Kito gali būti daug, nes jo perteklius bus pašalintas kito glaistykle, braukiant per griovelį į save, nuo vieno kampo iki kito, formuojant gražius kampukus. Jei kas nors nepasisekė, kitą vėl galime užspausti pirštais ir tol glaistyti, kol pavyks. Kito juosta abiejuose lango pusėse turi sutapti. Kito glaistyklės (angl. putty knife – kito peilis) gali būti įvairių formų, bet dažniausiai naudojamos siauros ir nelanksčios. Kito juostą galima formuoti ir be glaistyklių, vien tik pirštais – funkcija nuo to nesuprastės. 

Nukitavę, riebaluotą stiklą valome baltais pemzos milteliais (Allback Pimpstensmjöl). Imame platų minkštą teptuką, pabaksnojame į miltelius ir braukydami per stiklą nuvalome visus riebalus. Tai daryti reikia iš karto nukitavus, kol kitas neišdžiūvo. Teptuku galima braukti ir per kito juostą, nes milteliai nedaro poveikio dažymui. Riebaluoto stiklo valymui galima naudoti ir kreidą, bet ji ne taip gerai sugeria, sunkiau nusivalo ir trukdo dažyti.

10. Dažai, dažymas ir priemonės.

Linų sėmenų aliejiniai dažai gaminami iš pigmento su įtrintu dvigubo virimo linų sėmenų aliejumi bei kelių procentų sikatyvo (medžiaga, greitinanti džiūvimą). Aliejiniai dažai nemaišomi, bet trinami, nes 1 aliejaus dalies nepavyktų sumaišyti su 9 dalimis pigmento. Linų sėmenų aliejaus molekulės labai mažos, todėl tarp jų yra daug smulkių tarpelių, kurie kaip membrana iš vidaus išleidžia vandens garus, bet neleidžia vandeniui patekti į vidų (taip mediena kvėpuoja). Nuo atmosferos poveikio medieną apsaugo aliejus, o aliejiniai dažai apsaugo aliejų, kad šis neišgaruotų ir nereikėtų aliejuoti kas metus ar dvejus. Iš pirmo žvilgsnio, langų dažymas linų sėmenų aliejiniais dažais gali pasirodyti vienas brangiausių, tačiau jie yra labai skalsūs: 1 litro užteks vienu sluoksniu padengti iki 24 m² paviršiaus – beveik dvigubai daugiau, nei kitokiais dažais. Be to, linų sėmenų aliejiniais dažais nudažytą gaminį gali prireikti perdažyti tik po 50 metų. Todėl patartina rinktis tuos dažų gamintojus, kurie gali užtikrinti spalvos standartą ilguoju laikotarpiu (Allback atstovas Lietuvoje – Volonta). 

Kitos dažų rūšys. 

Alkidiniai dažai gaminami iš pigmento ir sintetinio alkido aliejaus. Alkido molekulė yra labai didelė, alkidiniai dažai nėra elastingi, todėl greitai pradeda trupėti ir neapsaugo medienos nuo atmosferos poveikio. Alkidiniai dažai taip pat nesuderinami su medienos aliejavimu. Jie gali būti tinkami vidaus darbams (grindims ir durims dažyti). 

Akriliniai dažai yra gaminami vandens pagrindu. Jie sukuria labai sandarią plėvelę, įvilkdami medieną tarsi į polietileno maišą. Mažiau nei per 20 metų mediena visiškai sutrūnija ir ją prilaiko tik išorinis dažų sluoksnis. Akrilai taip pat nesuderinami su aliejavimu (nelimpa). Akrilai puikiai tinka tik vidaus darbams, kur nevyksta drėgmės migracija.

Dažymas.

Linų sėmenų aliejinių dažų skiesti nereikia, bet prieš dažant būtina gerai išmaišyti. Pirmas sluoksnis dengiamas gana plonai, o antras (dažniausiai ir paskutinis) – daug storiau ir tik tuomet, kai pirmasis sluoksnis bus visiškai išdžiūvęs (po 4 ar daugiau parų). Jeigu antrasis sluoksnis per plonas, kai kuriose vietose danga gali tapti matinė (jei taip atsitiko, prireiks trečiojo sluoksnio). Laikui bėgant, aliejiniais dažais nudažyti paviršiai tampa beveik matiniai. Jei norisi blizgumo, galima sumatavusį paviršių įtrinti skuduru, suvilgytu dvigubo virimo linų sėmenų aliejumi. Dažymo kryptis turėtų sutapti su medienos rievių kryptimi ir tik nuo teptuko kokybės priklauso nudažyto paviršiaus faktūra. Geriausia naudoti Allback apvalius smailianosius teptukus. Teptukai gan brangūs, tačiau labai gerai laiko dažus ir puikiai dengia. Jei nereikia keisti spalvos – teptuko plauti nebūtina, bet svarbu pamerkti į indą su neapdorotu linų sėmenų aliejumi. Taip teptukus galima laikyti nors ir metus. Teptukai plaunami šiltu vandeniu su Allback linų sėmenų aliejaus muilu, ar kitu skalbimui skirtu muilu (pvz. Marselio). Ūkinis muilas nėra labai tinkamas dėl savo riebalinės sudėties. Išplautus teptukus geriausia laikyti pamerktus į raw linų sėmenų aliejų. Rankos plaunamos šiltu vandeniu su muilu. 

11. Dažų pertekliaus skutimas formuojant tiesias linijas šalia kito.

Dažant lango rėmą, dažai maždaug milimetru turi uždažyti stiklą, kad apsaugotų kitą nuo vandens. Dažymo linijos turi sutapti abiejose lango pusėse. Kitas būdas – drąsiai teptuku dažyti ir ant stiklo, vėliau tai ištaisyti. Uždažius ant stiklo, tai galima ištaisyti dažus nuskutant stiklo grandikliu keičiamais peiliukais. Tam prireiks ilgos tiesios glaistyklės, kurią reikia priglausti 1 mm atstumu nuo kito linijos ir grandikliu braukti palei glaistyklę, nuskutant tiesią liniją tarp stiklo ir kito. Tačiau reikia, kad dažai būtų visiškai išdžiūvę ir nesiveltų ant stiklo (tai galima atlikti ir po metų).

12. Metalinė lango furnitūra. Valymas, alyvavimas ir dažymas.

Nuvalius rūdis ar senus dažus, siekiant metalą apsaugoti nuo korozijos, furnitūra nutepama Allback arba kitu labai aukštos kokybės dvigubo virimo linų sėmenų aliejumi, o perteklius nuvalomas skuduru. Maždaug po paros susiformuoja plona, tvirta plėvelė, kuri tuo pačiu yra geras gruntas dažymui. Įprastai juodas metalas yra dažomas, o spalvotas – paliekamas nedažytas. Metalas dažomas tais pačiais aliejiniais dažais, kaip ir mediena. 

Dar vienas būdas. Dujiniu degikliu ar tiesiog grilyje pakaitinus juodo metalo furnitūrą, ji trumpam pamerkiama į beržų degutą, tada deguto pertekliui leidžiama nuvarvėti. Susidaro juoda, blizgi danga, tinkama uždažyti aliejiniais dažais. Šiuo būdu apdorotas metalas mažiau atsparus korozijai ir ilgainiui furnitūra pradeda rūdyti. Neturint patirties ir perkaitinus metalą, gali pakisti pirminės jo savybės – tapti minkštas ar trapus.

13. Restauravimo privalumai, lango priežiūra, taisyklingas sandarinimas, būdai ir priemonės.

Lietuvoje yra daug apleistų langų, bet kartais geriau nieko nedaryti, nei restauruoti nemokšiškai. 

Restauruoti ar ne? Tinkamo restauravimo privalumai:

Tvarumas. Senovinis langas labai ilgaamžis – gali tarnauti kelis šimtus metų. Jei jis sutvarkytas laikantis visų technologinių reikalavimų, lango priežiūra yra minimali. Pakanka kas kelis metus apžiūrėti, prireikus – padažyti atmosferos pažeistas vietas. Ištrupėjus kito gabaliukui – tą vietą užlipdyti nauju kitu. Jeigu seno kito paviršius aptrupėjęs – jį patepti linų sėmenų aliejumi skiestu kito glaistu bei uždažyti tos pačios spalvos linų sėmenų aliejiniais dažais. Aliejinė restauravimo sistema patogi tuo, kad nebūtina dažyti visko, tik pažeistas vietas.

Gaminio lengvumas. Įkituotas stiklas yra plonas, bet nedūžta (tampa tarsi stiklo membrana), be to jis palaiko lango rėmo geometriją. Todėl senoviniai langai yra lengvi – tai svarbu įstatant ar išimant žieminius rėmus (diubeltus), svoriu neapkraunami vyriai, reikia mažiau medienos. 

Patogumas. Prireikus tvarkyti išorines arba vidines varčias, nereikia gyventi be langų. 

Pakankamai šilti langai.  Lyginant su vienos kameros stiklo paketo langais, kurie turi gan plonas staktas, netgi šiltesni.

Labai gera garso izoliacija. Lyginant su aukščiausios kokybės dviejų kamerų langais, senoviniai langai (dėl plačių staktų) garsą sulaiko geriau.

Patvarumas. Sena mediena yra didelė vertybė, nes įgeria aliejų geriau nei nauja. Todėl surestauruoti langai yra patvaresni, nei pagaminti iš naujos medienos. 

Sandarinimas. Pagrindinė taisyklė – svarbu, kad vidinis langas būtų ypač sandarus, o išorinis gali būti arba visai nesandarintas (jei padarytas gerai ir gerai priglunda prie staktos), arba sandarintas iš dalies, paliekant keletą tarpelių tiek viršuje, tiek apačioje (tai padeda išvengti lango rasojimo šildymo sezono metu). Sandarinimui patartina naudoti tarpines iš silikono žarnelės (bet ne porėtos gumos priklijuojamas tarpines, kurios dažnai tarnauja tik vieną sezoną). Tarpinės iš silikono žarnelės gali būti ir priklijuojamos arba įleidžiamos į lango staktoje išfrezuotą 3 mm pločio griovelį. Jei norima išsaugoti autentišką langą ir frezuoti negalima, stakta vidinio lango perimetru apkalama medine juostele (lištvele) su išfrezuotu 3 mm grioveliu silikoninei tarpinei įleisti. Taip pat gali būti naudojamos tarpinės iš vilnos virvutės, kurios prie staktos kalamos kabėmis su kabių kalimo pistoletu. Vilnos tarpinės turi puikių savybių, nebijo drėgmės, prisitaiko prie sandarinamo tarpo išsiplėsdamos ar susitraukdamos, sulaiko vėją ir dulkes, išleidžia drėgmės garus ir yra ilgaamžės. Vilnos tarpinės tinkamos apšiltinti ir išorinį langą, nes kvėpuoja. 

Langų sandarumas ir priežiūra taip pat priklauso ir nuo varstymo tipo. Pirmojo tipo langai varstomi: išorinis į išorę, vidinis – į vidų. Kartais vidinis langas gali būti ir nevarstomas – vasarą išimamas (diubeltas). Antrojo tipo langai abu atsidaro į vidų (blėtraminiai). Pirmojo tipo langai yra sandaresni, geriau apsaugo nuo stiprių vėjų, nes vėjas spaudžia langą prie staktos. Tačiau prireikus patalpą išvėdinti, atidarytą varčią būtina prikabinti vėjakabliu, kad vėjo gūsis neišdaužtų lango. Antrojo tipo langai nėra tokie sandarūs, tačiau juos patogiau prižiūrėti, ypač jei pastatas yra kelių aukštų ir langų pasiekti iš lauko neįmanoma.

Tekste paminėtų įrankių ir produktų galima įsigyti:

• UAB Volonta – oficialus Allback atstoas Lietuvoje.
• Allback – lino produktai.
• Danalim Lietuva.
• Dažų/kito kaitinimo lempos.
• Gremžtukai.
• Metalo vilna.